Parengė: aibo

 

Ar jums teko susidurti su tokia mobiliojo telefono funkcija, kad svarstėte, kodėl kūrėjas sugalvojo kažką tokio nenaudingo ir daugumai žmonių nereikalingo? Mes tikrai taip esame galvoję apie kai kurias funkcijas ir šiandien pateiksime jums tokių funkcijų sąrašą, kurių niekas nenori, niekam jų nereikia ir visiškai nerūpėtų jei jų neliktų telefone.

Ką pamatote atidarę savo naujutėlio mobiliojo telefono dėžutę? Telefoną, žinoma, bet be telefono ir jo priedų joje būna didelis pluoštas vartotojo instrukcijų, o kai kurios jų tokios storos, kad vartotojas į jas net nežvilgteli.
 

Kai kurie jas perskaito, bet tik kartą ar galbūt du, o po to jos būna pasmerktos gulėti telefono dėžutėje ir niekada nebūti ištraukiamos į dienos šviesą. Tai koks tikslas kirsti medžius ir rengti instrukcijas, kuriomis mažai kas pasinaudoja?

Gamintojai jau turėjo tai suprasti ir pateikti tik trumpą, greitą gidą, o visą kitą informaciją pateikti PDF formatu ir skelbti įmonės tinklalapyje arba įrašyti į paties telefono atmintį. Pavyzdžiui, Apple būtent taip ir daro. Vis dėlto dauguma gamintojų pateikia tiek instrukcijų vienoje dėžutėje, kad imi svartyti kiek miškų buvo iškirsta tam popieriui pagaminti. Tas pats taikoma ir programinės įrangos CD, kuriuos gauname su telefonais. Paprastai juos panaudojame vieną kartą, o po to jie tiesiog papildo elektronikos atliekų kiekį planetoje. Negi programinės įrangos negalima būtų įrašyti į telefono atmintį, o prijungus telefoną prie kompiuterio ji būtų automatiškai instaliuojama?

Standartinės prieigos mini USB ir mikro USB naudojamos jau seniai. Ausinėms yra 3,5 mm jungtis. Vis dėlto gamintojams atrodo nuostabu telefonus gaminti su specialiomis firmos prieigomis, kurios leidžia vartotojui naudotis tik konkrečiam gaminiui skirtais laidais ir priedais užuot prijungus bet kokį USB laidą ar ausines ir neturėti dėl to rūpesčių.


Nokia kurį laiką bandė prastumti savo Pop-Port, kol galiausiai susivokė ir ėmė naudoti mikro USB ir 3,5 ausinių jungtį. Samsung pasekė Nokia pavyzdžiu, o Sony Ericsson, LG ir kiti šiuo požiūriu vis dar nesusipratę.

Mobiliųjų telefonų QWERTY išdėstymo klaviatūros yra sumažinta QWERTY klaviatūros, kurią naudojame su kompiuteriu, versija. Jos yra mažesnės, todėl reikia laiko prie jų priprasti. Klavišai yra mažesni nei standartiniai telefono klavišai, bet kadangi vienai raidei reikia spausti vieną klavišą, šios klaviatūros mėgstamos labiau nei tradicinės T9 klaviatūros. Tačiau tada kažkas ima ir sukuria štai ką:
Nesuprantu logikos. Kam paimti dalyką, kuris ir taip jau yra toks mažas, kad jei būtų nors kiek mažesnis, jo būtų neįmanoma naudoti, ir sumažinti perpus? Jei negalite sukurti telefono, į kurį tilptų pilna QWERTY klaviatūra, kodėl nepripažinti pralaimėjus ir naudoti paprastą T9 klaviatūrą, kuri puikiai veikia ir yra tikrai geresnė nei mini QWERTY klaviatūra?

Išskyrus tą atvejį, jei gyvenate negyvenamoje saloje, kur niekas negali jūsų nufotografuoti arba esate pernelyg išdidus, kad kieno nors paprašytumėte tai padaryti, veidrodėlio jums neprireiks. Patikėkite manimi.

Manau, kad skaitmeninis priartinimas yra vargšas, neįgalus ir ne viso proto optinio priartinimo giminaitis, ir jei norite priartinimo - rinkitės optinį. Vis dėlto mobiliųjų telefonų gamintojai mano, kad būtina diegti šią nenaudingą, niekam tikusią, nuotraukas gadinančią funkciją į telefonus. Ir lyg to būtų negana, jie giriasi jo įdiegimu ir netgi nurodo kiek kartų galite sugadinti savo nuotrauką (2x, 4x, 10 milijardų x, ir t. t.)

Fotografavimui telefonu pakanka tokių funkcijų, kad būtų galima tiesiog nukreipti kamerą į objektą ir jį nufotografuoti. Jis skirtas tiems atvejams, kai neturite pasiėmę fotoaparato, bet norėtumėte jį turėti. Kamera neturėtų turėti jokių kitų funkcijų išskyrus gebėjimą fotografuoti ir galbūt dar išsijungti, kai baigiate fotografuoti. Tačiau šiais laikais mobiliųjų telefonų kameros turi tiek funkcijų, kad jei fotoaparato išradėjas šiandien dar būtų gyvas, gautų širdies smūgį vien jas skaičiuodamas.

Be standartinių yra ir sudėtingesnių, įmantrių funkcijų, kaip pavyzdžiui, veido atpažinimas, šypsenos atpažinimas, mirksėjimo atpažinimas, atpažinimas, ką žmogus valgė pusryčiams ir dar ko tik nori! Reikalas tas, kad dauguma žmonių šiomis funkcijomis nepasinaudoja, net jei ir giriasi jomis pirkdami telefoną. Panaikinus jas iš telefonų, jie ko gero net nepastebėtų. Taigi, koks tikslas diegti nereikalingas funkcijas ir viską apsunkinti, jei tam yra specialios kameros?
 

3 megapikselių mobiliojo telefono kamerai yra daugiau nei pakankamai. Mums nereikia daugiau megapikselių nei tie, su kuriais mokame elgtis. Galbūt geriau vertėtų patobulinti vaizdo kokybę.

Trumpa apklausa: suskaičiuokite, kiek pažįstate žmonių, įskaitant jus patį, kurie turi telefoną su lietimui jautriu ekranu ir naudoja rašysenos atpažinimo funkciją rašyti tekstą. Greičiausiai suskaičiuoti pakaks vienos rankos pirštų. Išskyrus Azijos šalis, kur hieroglifą lengviau nupiešti nei surinkti klaviatūra, likusioji pasaulio dalis mieliau klaviatūra renka žodžius, o ne rašo juos ekrane.

Nors teoriškai idėja atrodo labai gera, yra didžiulis skirtumas tarp rašymo šratinuku ar pieštuku ant šiurkštaus popieriaus paviršiaus ir rašymo specialiu rašikliu ant slidaus ekrano paviršiaus. Kadangi nėra trinties, net dailiausią rašyseną turinčio žmogaus raštas tampa neįskaitomas. Be to, rašysenos atpažinimo programinė įranga reikalauja, kad raidės būtų parašytos itin tiksliai, taigi šia funkcija pasinaudojate vieną kartą kai tik nusiperkate telefoną, o toliau tekstą renkate klaviatūra.

Labai nedaug žmonių pasaulyje naudojasi vaizdo skambučiais, o Indijoje - dar mažiau, žinant koks „puikus“ 3G ryšys šalyje. Tai dar vienas nenaudingas dalykas, už kurį mokame gamintojui.

Tai nėra toks baisus dalykas, net jei neprikabiname kaklo juostelės prie telefono. Skylutės tiesiog būna kur nors kampe ir niekam netrukdo. Kas man atrodo keista, tai skylutės juostelei ant telefonų, kurie sveria kaip nedidelis šuo. Negi gamintojai tikrai mano, kad nešiosime tuos daiktus ant kaklo?

Visi liūdėjome sužinoję, kad iPhone nepalaikys MMS, kai jis buvo išleidžiamas. Bet ar kas nors susimąstė, kiek mūsų iš tikrųjų naudojasi šia funkcija? Pagalvokite.

Su MMS galima siųsti tik ribotą duomenų kiekį, nes ribojamas dydis. Kodėl man tiesiog neišsiuntus e. laiško,  ir leidžia pridėti bet kokį duomenų kiekį? Dauguma telefonų šiais laikais palaiko e. paštą, ir jei telefonu turite galimybę siųsti MMS, vadinasi galite siųsti ir e. laišką. Manau, telefonų gamintojai tai irgi supranta, tai kodėl vis dar pardavinėja šią atgyvenusią technologiją?

Tai gėdinga. Liūdna, kai gamintojai, giriantys savo telefonų muzikos grotuvų galimybes, tiekia pigias, žemos kokybės ausines prie telefonų. Tik Sony Ericsson nuolat prie telefonų prideda geros kokybės ausines.

Paskutiniu metu, netgi Nokia pradėjo tiekti kai kuriuos kokybiškus priedus prie savo telefonų. Likusieji tiekia Kinijoje pagamintą šlamštą, kurio neduotumėte naudotis net vaikams, ką jau kalbėti pačiam. Tai reiškia, kad jei jums svarbi garso kokybė, turėsite papildomų išlaidų ausinėms.