Prieš pusmetį pristatyta operacinė sistema „Windows Phone 7“ pamažu įgauna pagreitį. Išaugo šiai sistemai programuojančių skaičius, programų parduotuvėje „Marketplace“ – daugiau nei 14 tūkst. mikroprogramų, Lietuvoje „Windows Phone 7“ gruodį pristatė „LG“, „HTC“ ir „Samsung“. Be to, kitąmet pasirodys visa serija „Nokios“ telefonų, turinčių šią sistemą. Jie ilgainiui pakeis iki šiol populiariausius „Symbian“ išmaniuosius. Dėl būtent šios ir kitų paminėtų priežasčių visiškai nebestebina vis dažniau užduodamas klausimas: ar verta pirkti telefoną, turintį „Windows Phone 7“?

Klausimas, į kurį nelengva atsakyti...

Kai kurie iki šiol nemėgo „Microsoft“ dėl jos strategijos priimti jau patikrintus sprendimus ir naujovių vengimo. Priminsime, ką prieš penkiolika metų šiai kompanijai viename interviu išrėžė „Apple“ generalinis direktorius Steve’as Jobsas: „Vienintelė „Microsoft“ bėda, jog jie visiškai neturi skonio. Ir aš nekalbu apie kažką konkretaus, aš kalbu apskritai. Jie niekada nekuria originalių idėjų ir nebando įdiegti savitos kultūros į savo produktus.“ Auksiniai žodžiai, skirti daugeliui kompanijos produktų, tačiau jokiu būdu ne „Windows Phone 7“. Šį kartą bendrovė neatsisakė rizikos, todėl paaiškinti, kodėl jie nutarė viską pradėti nuo pradžių, nėra sunku.

Kodėl „Windows Mobile“ pakeitė „Windows Phone“?

Pirmasis sistemos „Windows Mobile“ protėvis „Pocket PC 2000“ buvo pristatytas prieš dešimtmetį. Ši sistema priminė į mažą ekranėlį suspaustą „Windows 98“: kamputyje įtaisytas starto mygtukas, aibė parametrų langų, iš kompiuterio pavogtos piktogramos, kiti kompiuteriui sukurti elementai. Taip suprojektuota grafinė sąsaja turėjo daugybę mažyčių liečiamų detalių. Negana to, ji buvo sukurta varžos principu veikiantiems ekranams ir neretai buvo sunku ją valdyti piršto prisilietimu. Nuolatos tekdavo į pagalbą pasitelkti pieštuką. Tik 2009 metais pasirodžiusi „Windows Mobile 6.5“ leido naudoti „iPhone“ tipo pirštais valdomus liečiamus ekranus.

Be to, tai buvo ne vienintelė ar juolab ne pati didžiausia „Windows Mobile“ bėda. Kaip ir didysis brolis kompiuteryje, „Windows Mobile“ ilgainiui sulėtėdavo. Tekdavo trinti programas, valyti telefono atmintį, kentėti sistemos „pakibimus“.

Žinoma, jokiu būdu negalima teigti, kad „Windows Mobile“ buvo visiškai nevykusi. Iki 2007 metų ėjosi išties neblogai – „Microsoft“ valdė 12 proc. išmaniųjų rinkos, buvo pristačiusi operacinę sistemą „Windows Mobile 6“, sparčiai populiarėjo „HTC“ modeliai, turintys šią sistemą. Naudojant „Windows Mobile 6“, programų pasirinkimas buvo nemažas ir „Microsoft“ neturėjo stipraus konkurento telefonų liečiamais ekranais rinkoje, tačiau prieš tai minėti trūkumai leido „Apple“ žengti skersai kelio.

Tai jie padarė 2007 metais, pristatę telefoną „iPhone“. Įrenginys buvo rizikingas sumanymas, inovacijų paieška, tikslas į rinką įvesti savitą kultūrą – viskas, apie ką kritikuodamas kompiuterinės įrangos gigantą kalbėjo S. Jobsas. Pristatytame „iPhone“ telefone operacinė sistema nebuvo 3,5 colių ekrane sugrūsta „Mac“ versija. Nuo pradžių vartotojo sąsaja kurta valdyti prisilietimais. „Apple“ pirmoji pasiūlė talpos principu veikiančius ekranus, reaguojančius į pirštų skleidžiamą elektros krūvį. Dėl baimės sulėtinti sistemą ir atverti saugumo spragas pirmoji operacinė sistema „iOS“ neleido įdiegti savojo kodo (angl. native code) programų, taip pat su šiais telefonais nebuvo galima vienu metu naudoti kelių programų. Į visa tai atsižvelgusi, „Microsoft“ naujovę nepelnytai nuvertino ir, praėjus dvejiems metams po „iPhone“ pristatymo, buvo parduota 166 milijonai išmaniųjų telefonų, 45 % jų turėjo liečiamus ekranus. Iki tol, 2007 metų trečiąjį ketvirtį telefonų, turinčių liečiamus ekranus, parduota viso labo 9 procentai. Kitaip tariant, „Apple“ sukėlė revoliuciją rinkoje ir 2008 metais ji valdė beveik 10 proc. išmaniųjų telefonų. Be to, „Microsoft“ susilaukė kito smūgio iš „Google“ – 2008 metais pristatyta operacinė sistema „Android“ turėjo visus „iPhone“ pliusus, palyginti su „Windows Mobile“, pasižyminčia geriausiomis „Microsoft“ sistemos savybėmis.
 

Toliau straipsnį skaitykite šio mėnesio žurnale „Naujoji Komunikacija“.