Kai lygiai prieš metus „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis pasikvietė žurnalistus pusryčių ir pareiškė, jog ateitis priklauso išmaniesiems telefonams bei jų vartotojams, mes šiek tiek kraipėme galvas. Mandagiai klausydami entuziastingos vizijos, kiek abejojome, ar turės ką veikti išmaniųjų telefonų vartotojai. Tiesa, tada neatsižvelgėme, jog A. Zabulis buvo tik ką grįžęs iš Barselonoje vykusio Pasaulinio mobiliųjų technologijų kongreso, kur įkvėpė Viduržemio jūros oro ir išmanių minčių. Praėjus metams, akivaizdu, jog „Omnitel“ investicijos į išmaniųjų telefonų platinimą jei ir neatsipirko, tai pasiteisino su kaupu. O mes šį kartą su kompanijos „Samsung“ kvietimu vykstame į Barseloną stebėti, kaip klostosi išmanioji revoliucija. Ir šį kartą pasaulinis kongresas žadėjo intrigų – išvakarėse „Nokia“ ir „Microsoft“ paskelbė apie savo aljansą, didžiosios gamintojos žadėjo parodyti savo išmaniąsias naujienas – telefonus bei planšetinius kompiuterius. Kaip visada, intrigos ašis „Apple“ – išmaniosios revoliucijos sukėlėja, tačiau niekada pati nedalyvaujanti Barselonos kongrese. Akivaizdu, jog ir jos nesant, visi kiti bando prilygti dievams.

Palankiausia inovacijų terpė – išmanieji telefonai

1983 metais pasirodęs pirmasis komercinis mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC“ svėrė beveik kilogramą, jo ilgis buvo net 25 centimetrai, prietaisas turėjo skaitinį skystųjų kristalų ekraną, dvylika mygtukų ir išorinę anteną – visa tai buvo pažangiausia, ką galėjo pasiūlyti mobiliųjų telefonų gamintojai prieš tris dešimtis metų. Šiandien, kas buvo pažangiausia tuomet, rodos, ne patobulėjo, o apsivertė aukštyn kojomis.

Šių metų geriausiu mobiliuoju telefonu Pasauliniame mobiliųjų technologijų kongrese Barselonoje (angl.Mobile World Congress) išrinktas „iPhone 4“ modelis. Prietaisas nė neturi mygtukų ir yra valdomas prisilietimais – jis neturi nieko bendra su tradiciniais kišeniniais „rageliais“, tad galime drąsiai teigti, jog tapome žmonijos išmaniosios revoliucijos liudininkais.

Mūsų stebimas naujas virsmas pakeis viską: kasdienio gyvenimo įpročius, verslą, tarpusavio santykius, žaidimų pramonę ir ne tik. Išmanieji įrenginiai keičia asmeninius kompiuterius, jų, beje, paskutiniame praeitų metų ketvirtyje buvo parduota 8 milijonais mažiau nei telefonų, turinčių pažangias operacines sistemas. Pastarojo tipo modeliai labai sparčiai tobulėja. Per ketverius metus telefono techninės įrangos kaina sumažėja dvigubai – ir tai tik vienas iš atsakymų, kodėl jie tapo patrauklūs ir prieinami daugeliui.

Nuo ko prasidėjo „išmanioji revoliucija“?

Telefonų, turinčių pažangias operacines sistemas, skaičius rinkoje ypač sparčiai augti pradėjo nuo 2007 metų – tuo metu jau buvo sėkmingai adaptuotas trečiosios kartos mobilusis ryšys, leidęs padidinti mobiliojo interneto greitį ir sumažinti jo įkainius.
 

2007-ųjų birželį prie 3G tinklo buvo prijungta 200 milijonų abonentų ir iš trijų milijardų telefonų vartotojų sparčiausią internetą galėjo pasiekti 6,7 proc. telefonų. Tinklą itin sparčiai plečiant ir toliau, mobiliojo interneto dalis ženkliai išaugo dar iki metų pabaigos, o 2008 metų gale telefonais bei su 3G ryšio modemais internetą naršė 400 milijonų – beveik trečdalis visų interneto vartotojų.

2008 ir 2009 metais mobiliojo interneto srautas toliau nenuvaldomai augo: per 2008-uosius vartotojų padaugėjo šimtu milijonų, o 2009-ųjų pabaigoje mobilųjį internetą naudojo 800 milijonų internautų. Taigi per dvejus metus mobiliojo interneto populiarumas išaugo dvigubai.

Kartu su mobiliojo interneto augimu populiarėjo sparčiai internetą naršyti galėję išmanieji telefonai. 2007 metais jų buvo parduota daugiau nei 118 milijonų, po metų – 2008-aisiais – 139 milijonai vienetų. Tai buvo mažiausias pardavimų šuolis, paveiktas nepalankios pasaulio rinkos finansinės situacijos. Tačiau viskas grįžo į savas vėžes 2009 metais. Tuomet pardavimų skaičius išaugo iki 173,5 milijono, o pernai šių prietaisų buvo parduota beveik dvigubai daugiau – 302,6 milijono.

Žinoma, išmaniųjų telefonų populiarumo augimo negalime susieti tik su 3G ryšio plėtra. Kitas itin svarbus išmaniosios revoliucijos „variklis“ – liečiami ekranai. Kai 2007 metų sausį kompanija „Apple“ pristatė pirmąjį „iPhone“, visi kiti gamintojai manė neva tai apgaulė. 3,5 colio didelės raiškos ekranas ir nieko daugiau. Kitiems tai buvo per daug energijos reikalavęs sumanymas.

Po tokių kaltinimų, neretai net pašiepimų išties įdomu įsivaizduoti telefonų gamintojų reakciją jiems įsitikinus, jog „iPhone“ galėjo ištverti be papildomo įkrovimo ištisą dieną. Negana to, telefone buvo taikytas kompanijos„Apple“ užpatentuotas talpos principu veikiantis ekranas, leidęs šį prietaisą valdyti tik pirštais. Tuo metu tai sukėlė revoliuciją ir įrodė, jog telefonams liečiamais ekranais iki masinės vartotojų rinkos tetrūko paprasto ir patogaus valdymo be specialaus pieštuko. Kompanijos „Apple“ patobulintas liečiamo ekrano „iPhone“ telefonas žurnalo „Times“ buvo nominuotas kaip metų išradimas. Žadą atgavusiems konkurentams beliko tik vytis „Apple“.
 

Prasidėjusios išmaniųjų telefonų, turinčių liečiamus ekranus, lenktynės tik dar labiau pakurstė išmaniąją revoliuciją. 2009 metais, praėjus dvejiems metams nuo „iPhone“ pristatymo, buvo parduota 166 milijonai išmaniųjų telefonų, iš kurių 45 % turėjo liečiamus ekranus. Iki tol, 2007 metų trečiajame ketvirtyje telefonų, turinčių liečiamus ekranus, parduota viso labo 9 procentai.

Telefonai liečiamais ekranais taip pat pakeitė planšetinių kompiuterių rinką. Šie kompiuteriai niekada nebuvo naujiena, tačiau tik pasirodžius „iPad“ šiuos prietaisus atrado paprasti vartotojai.

„Samsung“ proveržis

Tai, kad bendrovė „Samsung“ jau kelerius metus matoma tarp mobiliųjų produktų lyderių, niekam ne paslaptis. Kompanija per pastaruosius trejus–ketverius metus užsitikrino antrąją vietą tarp mobiliųjų telefonų gamintojų, turėdama daugiau kaip 20 % pasaulinės rinkos. Neatsiliekama ir išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių segmente. Tad kongreso išvakarėse į milžinišką salą sukviesti keli tūkstančiai svečių laukė naujienų. Į sceną iškopęs „Samsung Electronics“ Mobiliųjų komunikacijų verslo vystymo vadovas JK Shinas iškėlė į viršų „Galaxy S II“ išmaniojo telefono modelį. Ekrane buvo demonstruojamas filmas apie tai, kokį laisvalaikio ir pramogų kompleksą siūlo šis telefonas.
 

Visų pirma, tai bendravimo centras „Premium“ – čia gali vienu paspaudimu patikrinti, ką naujo pasakoja tavo „Facebook“ draugai, žinoma, perskaityti el. laiškus ir kitus pranešimus. Beje, apie „Facebook“ – lengva prieiga prie šio socialinio tinklo tapo tiesiog privalomu kiekvieno gamintojo išmaniojo telefono atributu. Tai tik sustiprino gandus, jog ir pats „Facebook“ turėtų netrukus paleisti į pasaulį savo telefonus. Antroji naudinga dalis – skaitytojų centras. Prieiga prie knygų bei žurnalų svarbi tiek skaitytojams, tiek leidėjams. Gal tik ekrano dydis ribos skaitymo malonumą, tad šia paslauga kiek patogiau bus naudotis planšetiniuose kompiuteriuose. Žaidimų centras – tai didžiulis postūmis visai žaidimų industrijai. Muzikos centras leis atsisakyti muzikos leistuvų. Be to, jau žinoma pramoga – pakankamai gera 8 mln. pikselių raiškos fotokamera. Raiški fotografavimo galimybė vis greičiau artina pigiausios klasės fotoaparatų rinkos saulėlydį. Beje, šiuo aparatu jau galite ir filmuoti 1080p HD raiška.
 

Neatsitiktinai į sceną lipo ir „Google“ gamybos padalinio viceprezidentas Andy Rubinas. Atvirojo kodo „Android“ platformos strategija pasiteisina visu šimtu procentu, nors uždarosios „Apple“, o ir kitos platformos nepasiduoda.

Jau po pristatymo asmeniškai pasikalbėjome su „Samsung“ Europos viceprezidentu, kaip skirtingos tautos skirtingai priima mobiliųjų telefonų prekės ženklus. Visi žinome, jog „Nokia“ JAV beveik neturi rinkos, o Europoje vieni didžiausių „Samsung“ gerbėjų yra prancūzai. Kiek mažesnis paplitimas Vokietijoje, nors pats viceprezidentas iš ten ir kilęs.

Antroje dalyje pamatėme „Samsung Galaxy TAB 10.1“ pristatymą. Dešimties colių planšetinis kompiuteris didesnis ir greitesnis nei jo vyresnysis brolis, kurio pasaulyje jau parduota daugiau nei du milijonai vienetų. Tačiau prieš tęsdami pasakojimą, dar kartą apžvelkime planšetinių kompiuterių evoliuciją.

PC saulėlydis prasideda nuo išmaniųjų telefonų „vaisių“

Tai, ką pasiūlė „iPad“ ir ko, pasirodo, reikėjo vartotojams, buvo paprastas valdymas, didelis ekranas, mobilumas, lengvas interneto naršymas bei plačios žaidimų galimybės. Viską, išskyrus didelį ekraną, prieš pernykštį „iPad“ su 9,7 colio liečiamu ekranu jau siūlė telefonai, tad kompanijai „Apple“ papildžius, ko trūko, buvo atrasta pati tikriausia sėkmės formulė.
 

Iš viso pernai buvo parduota 17 mln. planšetinių kompiuterių, 90 proc. jų – „iPad“ įrenginiai. Rinkos specialistų spėjimais, šių produktų pardavimai tik pradeda įsibėgėti. Asmeninių kompiuterių kasmet parduodama vis mažiau ir mažiau, o planšetinių kompiuterių pardavimų tendencijos šiuo atžvilgiu atvirkščios. Spėjama, jog šiais metais pastarųjų bus parduota 45 milijonai.

Pardavimai gerokai padidės ir dėl didesnio šių produktų pasirinkimo. Parodoje „CES 2011“ šiemet buvo pristatyta daugiau nei šimtas planšetinių kompiuterių. Tą patį savo akimis teko pamatyti ir Pasauliniame mobiliųjų technologijų kongrese Barselonoje. Prieš keletą dienų vykusiame kongrese didieji telefonų gamintojai „Samsung“, „HTC“, „LG Electronics“ pasekė „Apple“ pėdomis ir pristatė panašaus dydžio įrenginius, daugiausia skirtus naršyti internete.

Gamintojų pristatyti produktai „Galaxy Tab 10.1“, „HTC Flyer“, „Optimus Pad“ ir begalė kitų naudoja „Android 3.0“ operacinę sistemą, dar žinomą kaip „Honeycomb“. Tai „Android“ sistema, pritaikyta didesniems ekranams. Sistema konkuruos su šiuo metu planšetinių kompiuterių rinkoje dominuojančia „iOS“ ir jai priklausančia daugiau nei 300 tūkst. mikroprogramų parduotuve.

Kitas didysis išmaniųjų telefonų sprogimas – trimačio vaizdo technologija

Šiemet mobilieji įrenginiai atveria vartus ir kitai naujovei – trimačiam vaizdui. Technologija iš išmaniųjų telefonų neabejotinai gali atkeliauti į plačiąją rinką ir ten įsitvirtinti.

Barselonoje vykusiame kongrese bandytas „LG Electronics“ pristatytas „Optimus 3D“ paliko neišdildomą įspūdį. Prietaisas į atmintį įstrigo ne tik dėl galimybės stereoskopinį vaizdą matyti plikomis akimis, tačiau taip pat dėl sugrįžusio magijos jausmo, apie kurį kalbėjo Steve’as Jobsas, prieš trejus metus pristatydamas „iPhone“.

Tada magija buvo didelis liečiamas ekranas, patogus valdymas lietimu ir sparta. Dabar tai – 3D vaizdas telefone ir efektai, kuriuos siūlo pirmieji trimačio vaizdo žaidimai. Jie gali tapti populiaresni nei tradiciniai, tą įrodė „iPhone“, išplatinęs žaidimus, skirtus jutikliniams ekranams. Šie produktai turėjo savo prieskonį, iki tol nesiūlytą nei kompiuterių, nei žaidimų konsolių. Trimatė šaudyklė „N.O.V.A. 2“ stereoskopinio vaizdo „LG“ telefone pasižymi tuo pačiu: ginklas atrodė iššokęs lauk, o likęs ekranas tarytum kiaurai pirštu perveriamas.

Naujovę pristabdyti galėtų nebent keli trūkumai. Šiuo metu labiausiai nepatogu, jog 3D prietaisus būtina laikyti tik tam tikru kampu. Kitu atveju gylio efektu pasidžiaugti nepavyks, nes trimačiai telefonų ekranai veikia paralakso linijų principu.

Skystųjų kristalų ekranas siunčia du skirtingus vaizdo signalus statmenai ekrano pločio linijų. Siunčiami du šiek tiek skirtingi šviesos signalai tam tikru fiksuotu kampu. Jei modelis laikomas ne gulsčiai arba žiūrima iš šalies, 3D vaizdas nebus matomas, o tai – didelis trūkumas.

Taip pat nežinia, ar tai nekenkia akims. Trimatis vaizdas yra akių apgaulė. Smegenys mano matančios erdvinį vaizdą, tačiau iš tiesų tai tradicinis vaizdas plokštumoje. Akys susikoncentravusios į ekraną, o ne į objektus, kurių ten iš tikrųjų nėra. Dėl šios priežasties nenatūralus regėjimo organų elgesys sukelia nuovargį žiūrint net ganėtinai trumpą laiko tarpą. Mano akys pavargo po maždaug 10 minučių, kolegos skundėsi pajutę nuovargį dar anksčiau – tokios bėdos turi būti kuo anksčiau pamirštos.

Ateitis – tai mikroprogramos, planšetiniai kompiuteriai , trimatis vaizdas ir išmanieji įrenginiai

Kaip matėme, 3D vis dar kelia abejonių, tačiau kitų inovacijų skvarba užtikrinta ir akivaizdžiai atsispindės per artimiausius dvejus metus – tiek laiko pakanka apsiversti itin konkurencingai išmaniųjų įrenginių rinkai.

Pagalvojus apie 2005 metus, lengva prisiminti kompanijos „Nokia“ pristatytus vadinamuosius multimedijos kompiuterius N70 ir N90. 2007-ieji tapo „iPhone“ ir jutiklinių ekranų metais. Dar po dvejų metų rinkoje įsitvirtino „Android“ ir išpopuliarėjo atvirojo kodo mobiliosios operacinės sistemos. Kas laukia toliau, ko tikėtis šiemet?

Šie metai neabejotinai – mikroprogramų ir mobiliųjų operacinių sistemų karo laikas. Jei „Microsoft“ su „Nokia“ pagalba pavyks pritraukti pakankamai programų gamintojų į „Windows Phone 7“ stovyklą, ši sistema gali tapti išskirtiniu ir pigiu operatorių pasiūlymu ir, žinoma, ne vieno lietuvio „kišenės draugu“.

Kita neabejotinai išsipildysianti prognozė – planšetinių kompiuterių bumas. Jų rinka be paliovos augo dar palyginti menkos konkurencijos laikais, o ką jau kalbėti apie šiuos metus, kai pristatyta dešimtys produktų ir kainos gerokai smunka?

Daugmaž aiški ir artimiausia ateitis. 2013-ieji taps 3D era. Beliko sulaukti, kol internete padaugės trimačio vaizdo turinio ir dauguma gamintojų pasiūlys bent po vieną modelį, turintį šią technologiją. Telefonų 3D kameros tikrai padės padidinti trimačių vaizdų kiekį. Išsprendus šias smulkias bėdas, šis dešimtmetis taps labai įdomus.

Pasaulis 2020 metais

Prietaisus valdysime trimačiu vaizdu, pamiršime mygtukus, įrenginiai veiks žaibiškai ir bus itin paprasti. Internetas ranka pasiekiamas bus visiems. Dėl išmaniųjų telefonų pasaulis taps skaitmeninis kaip niekada anksčiau. Telefonas jums primins, kaip šiandien rengtis (jis pirmas sužinos orų prognozes), susisieks su skalbykle, televizoriumi ar namų šildymo sistema. Beveik visi namų prietaisai turės mikroschemas, sujungtas su internetu. Taip pat telefonas jums primins, kad reikia išgerti vaistų prieš pusryčius, o vairuotojui praneš, kuriose gatvėse didžiausi kamščiai. Tai nėra paikos fantazijos – kompanijos „IBM“ ir „Ericson“ Barselonoje vykusiame kongrese pademonstravo jau veikiančius sprendimus. 1500 namų visame pasaulyje jau dabar sujungti į vieną tinklą „IBM“ kuriama programa. Tad greitai atsiras naujas kilnojamų ir nekilnojamų daiktų „Facebook’as“. Belieka tikėtis, jog telefonas nesirinks pagal savo skonį, ką iš draugų geriau pakviesti vakarienės, ir nesiuntinės automatiškai meilės laiškų kitiems išmaniesiems… Nors ką gali žinoti.

Lieka atviras klausimas– ar po dešimties metų „Apple“ ir „Android“ platformos komunikuos tarpusavyje. Taip pat neaišku, ar „Apple“ seksis būti flagmanu, netekus savo įkūrėjo ir idėjų generatoriaus Steve’o Jobso.

Specialus Antano Dapkaus ir Mariaus Matulevičiaus reportažas iš Barselonos žurnalui NK