Kuomet 2007 metais buvo pristatytas „iPhone“ išmanusis telefonas, žurnalas „Times“ prietaisą pavadino metų išradimu. Šį titulą „iPhone“ iškovojo į rinką pristatęs talpos principu veikiančius liečiamus ekranus, šiandien jie pakeitė visą mobiliųjų pramonę.

Iki tol labiausiai paplitę buvo varžos ekranai, veikę dėka dviejų sluoksnių. Lankstusis ekrano sluoksnis, veikiamas fizinės jėgos, prisiliesdavo prie antrojo sluoksnio. Vietoje, kurioje susiliečia du sluoksniai sistema užfiksuoja varžos pokytį. Šis yra atpažįstamas kaip prisilietimo komanda.

Tokio tipo ekranai yra itin tikslūs, bei gali reaguoti į kietų neorganinių daiktų prilietimus, pvz. pieštuką ar rašiklį. Tačiau šie ekranai nėra itin jautrūs, be to, vienu metu jie gali užfiksuoti tik vieną prisilietimą. „iPhone“ pristatytas talpinis ekranas gali vienu metu užfiksuoti kelis prisilietimus, taip pat jis yra kur kas jautresnis nei varžiniai ekranai, bet neatpažįsta prilietimų ne pirštu.

Šio pobūdžio ekranai negali atpažinti nieko kito nei pirštai, nes jų paviršius padengtas metalų oksidais, kurie sukuria magnetinį lauką. Prilietus paviršių pirštu, šis magnetinis laukas yra sutrikdamas piršto magnetinio lauko. Gyvi organizmai turi savybę skleisti magnetinį lauką, todėl šie ekranai reaguoja tik į prilietimus pirštu.

Patentas, kurį gavo „Apple“, šio pobūdžio ekranus stumtelį žingsniu į priekį. Kompanija nori sukurti talpos principu veikiančius ekranus, kurie galėtų atpažinti pirštų elektrinį lauką dar neprilietus ekrano. Šio tipo ekranai galėtų atpažinti gestų komandas virš ekrano arba ekrano kraštuose, kuomet pirštai nėra virš ekrano.

Tokio pobūdžio technologija leistų kur kas labiau praplėsti šio pobūdžio programų valdymo galimybes. Leisti sukurti naujus, dar neregėtus žaidimus mobiliuosiuose.