Programinės įrangos saugumą tirianti komanda suprogramavo „Android“ pažeidžiamumą įrodantį Trojos virusą, leidžiantį pasisavinti kreditinių kortelių duomenis nesvarbu, jie pateikti žodžiu ar raštu. Vėliau šie duomenys gali būti lengvai išsiųsti viruso kūrėjams.

Virusą kūrusiai komandai vadovavo Roman Schlegel iš Honkongo miesto universiteto. Likę komandos nariai Kehuan Zhang, Xiaoyong Zhou, Mehool Intwala, Apu Kapadia ir Xiao Feng Wang yra Indijos Blumingtono universiteto studentai, jie savo sukurtą virusą pavadino „Soundminer“.

Virusas veikia pasinaudojęs iki galo neapgalvota „Google“ sistemos apsauga. „Android“ išmanieji telefonai turi įdiegtus leidimų prašymus pasiekti programų duomenis. Kiekviena programa susijusi su prieiga prie tinklo, skambučių, vidinės ar išorinės atmintinės, kt. techninės įrangos, kaip ekrano apšvietimas, garsiakalbis, ar mikrofonas, reikalauja leidimų. Visi šie leidimų prašymai sugrupuoti į kategorijas ir pateikiami vartotojui prieš įdiegiant programą – taip siekiama iki minimumo sumažinti programos pažeidžiamumą Trojos virusams.

„Soundminer“ virusas visas leidimų prašymų apsaugas apeina prašydamas prieigos tik prie skambučių programos, telefono būsenos nustatymui, bei indentifikavimui; personalinės informacijos – kontaktų duomenų nuskaitymui, bei techninės įrangos valdymo vardan galimybės įrašyti pokalbius. Nei viena iš šių programų neprašo leidimo vartotojo, jei įdiegiama programa yra laikoma ir programų parduotuvėje pažymėta, kaip balso įrašymo įrankis. Dėl šios priežasties „Soundminer“ gali būti lengvai įdiegtas su bet kuria kita programa.

Tačiau įdiegtas „Soundminer“ „balso įrašymo įrankis“ neišsijungia ir pasislėpęs veikia toliau, laukdamas skambučio. Kuomet skambinama, programa įrašo pokalbį, kurio metu gali būti pasakyti kreditinės duomenys, ar PIN kodas. Taipogi programa atlieka pasakytų skaičių atpažinimą.

Programa atpažįsta žodžiu pasakytus kredito kortelių duomenis, kurių kartais prašo tam tikrų paslaugų tiekėjai, ar operatoriai. Taip pat užfiksuojami įvesti skaičiai į klaviatūrą, nes programa atpažįsta klaviatūros skleidžiamus garso signalus.

Surinkusi duomenis, virusinė programa jų negali išsiųsti tradiciniu būdu, kadangi prieiga prie interneto ryšio reikalauja leidimo. Deja, šičia pasinaudojama kita saugumo spraga – siuntimų programėle (angl. deliverer). Ji nereikalauja leidimo prisijungti prie tinklo, kadangi yra gimtoji sistemos programa, tačiau leidžia išsiųsti duomenis telefonu kitoms programos, šiuo atveju „Soundminer“.

„Google“, sukūrusi „Android“ įtarė, jog panašaus pobūdžio atakų galima tikėtis, tad pasirūpino, kad dvi programos negalėtų dalintis informacija vartotojui nepastebint. Visgi, komanda apėjo ir šį barjerą, pasinaudoję nevisiškai apsaugota prieiga prie techninės įrangos valdymo, bei pakeitę laiką, po kurio užgesta ekrano apšvietimas, taip pat pakeitę skambėjimo garsą. Taip siuntinių programa gali siųsti duomenis be jokių ženklų.

Roman Schlegel komanda išanalizavusi saugumo spragą siūlo įdiegti specialų mechanizmą „Soundminer“ pobūdžio Trojos virusams nukenksminti. Jie siūlo įdiegti atskirą apsaugos sluoksnį, analizuojantį pasakomus žodžius, ir ieškantį skaičių, kurie primena kreditinių kortelių ar kt. svarbus duomenis. Radusi juos, apsaugos sistema neleistų jų įrašyti piktybinėms programoms.

Kaip veikia šis virusas – vaizdo įraše žemiau.