Egipto prezidentą nuvertęs perversmas Kairo miete atkreipė vakarų valstybių šnipų dėmesį į „Facebook“ ir „Twitter“ socialinius tinklus, rašo naujienų agentūra „Reuters“.

Šie tinklai pastaruoju metu itin išpopuliarėjo ir tapo pažangiausiu dvidešimt pirmo amžiaus masiniu šaltuoju ginklu. Protestutotojai, reikalavę Hosni Mubarako atsistatydinimo, koordinavo sukilimą socialinio tinklo „Facebook“ ir „Twitter“ pagalba. Tą kartą dešimtys tūkstančių žmonių pranešė dalyvausiantys maište prieš šalies valdžią.

Po šio incidento Jungtinių Amerikos valstijų karinės žvalgybos atstovai „Reuters“ komentavo socialinius tinklus, kaip galimą pagalbos įrankį: „Itin sudėtingoje situacijoje, viešieji informacijos šaltiniai iš socialinių tinklų gali pateikti labai naudingos informacijos kuria linkme klostosi įvykiai.“ Šie specialistų žodžiai nurodo naują saugumiečių darbo srovę – socialinius tinklus.

Iki šiol šie puslapiai nebuvo labiausiai stebimi, buvo koncentruojamasi į ekstremistų tinklapius norint atsekti nusikaltimus arba veiklą prieš valdžia, tačiau šnipai, pareigūnai ir kitos valdžios institucijos teigia, jog labai svarbu akylai stebėti „Facebook“ ir „Twitter“ – ypač neramumų kamuojamose šalyse kaip Egpitas.

„Twitter“ tampa „realaus laiko kamera visur“

Socialinių tinklų stebėjimas gali padėti ne tik išvengti kritiškų situacijų, tai taip pat pagelbėtų pareigūnams ir pagalbos tarnyboms stebint situaciją gatvėse. Kuomet praėjusį gruodį Didžiojoje Britanijoje protestuotojai užplūdo Oksfordo gatvę, jie puolė Velso princo Čarlso ir jo žmonos automobilį. Karališkąją porą gabenęs automobilis atsitiktinai atsidūrė protestuotojų kelyje ir, jei policijos pareigūnai būtų stebėję šimtus žinučių apie protestą „Twitter“ tinkle, jie lengvai būtų išvengę nesaugaus maršruto.

Tačiau valstybių saugumo atstovų teigimu, svarbiausia ne stebėti, bet užkirsti kelią netvarkai pasitelkiant socialinius tinklus. Jų manymų, valdininkai turi suprasti kokią galią šiandien turi „Facebook“ ir „Twitter“, pradėti juos naudoti.

Vakarų šalyse tai jau atsispindi, visi garsieji politikai turi savo „Facebook“ puslapius, juose platina informaciją apie savo veiklą, palaiko ryšį su rinkėjais. Kaip pavyzdį galimą pateikti Lietuvos respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės „Facebook“ fanų puslapį. Jame dabar daugiau nei 50 tūkst. gerbėjų.

Lietuvoje vis dažniau kyla „Facebook“ protestai

Dalios Grybauskaitės puslapis ne vienintelis Lietuvoje demonstruoja socialinių tinklų fenomeną. Šalies interneto lankytojai taip pat imasi „Facebook“ norėdami valdžią arba ekonominę situaciją pasukti sau palankesne linkme.

Lietuvoje degalų kainoms pakilus iki 4 litų ir 41 cento už litrą benzininio litrą, „Facebook“ socialiniame tinkle pasirodė pakvietimai visą sausio mėnesį nepirkti degalų. Net 40 tūkstančių socialinio tinklo vartotojų sutiko dalyvauti ir neleisti degalus platinančioms įmonėms užsidirbti pinigų. Be to, kvietimus tarpusavyje jie išsiuntinėjo 230 tūkstančių žmonių – trečdaliui „Facebook“ vartotojų Lietuvoje.

„Facebooke“ šiuo metu panašaus pobūdžio kvietimų šimtai. Labiausiai jie plinta tarp studentų ir moksleivių, jie atspindi šių grupių tarpe verdančias problemas, tad jų stebėjimas būtinas norint išvengti krizių arba ieškant būdų spręsti bėdas.